Jau šeštus metus iš eilės žydint liepoms etnografinėje sodyboje „Givenėms“ prie Bilionių piliakalnio vyko tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“. Projekto tikslas – puoselėti Žemaitijos regiono etnografinį savitumą, suburiant menininkus mėgėjus ir profesionalus, bendruomenę, vaikus ir jaunimą į aktyvią kūrybinę, edukacinę veiklą, siekiant ugdyti kultūrinį kūrybiškumą, skatinant domėtis praeitimi, jos istorija ir kultūra bendradarbiaujant įvairioms kartoms, bendruomenėms, etnografinėms, socialinėms grupėms.
Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ – tai tradiciniu tapęs renginys, kuris suburia vietos ir kitų regionų menininkus ir meno mėgėjus, pritraukia vietos ir plačiąją visuomenę domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūros ir gamtos paveldu. Šiuo projektu siekiame išsaugoti šio krašto kultūrą puoselėdami žemaičių kalbą, papročius, tradicijas. Šis projektas skatina vienybę ir susitelkimą, suteikia galimybę išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Plenero sukurti darbai paliks kultūrinius ženklus visiems šiandien ir ateityje gyvensiantiems. Tautodailės pleneras vyko Bilionių piliakalnio papėdėje išsaugotoje etnografinėje sodyboje. Tai unikali vieta susirinkti meną, kultūrą, etnografines tradicijas puoselėjantiems žmonėms.
Šilalės rajone, Bilionių seniūnijoje, Gulbių kaime gimė ir užaugo tautosakininkas, mitologas, kraštotyrininkas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas Norbertas Vėlius. Šio projekto dėka Bilionių parke įamžinome Norberto Vėliaus atminimą, sukuriant akmens-medžio skulptūrų kompoziciją jo paties surinktų ir užrašytų sakmių ir padavimų motyvais. Kompoziciją sudaro akmuo su iškalta N. Vėliaus užrašytų sakmių knyga, mitologinių personažų skulptūra, žalčio skulptūra, kaukų suolelis. Kompozicijos autoriai – akmentašiai Valdas Bandza ir Adolfas Teresius, medžio drožėjai Nerijus Alšauskas, Alvydas Pocius, Raimundas Puškorius.
Per Bilionių seniūnijos kaimus vingiuoja Camino Lituano piligrimų kelias. Siekiant, kad šis kelias taptų patrauklesnis piligrimams plenero metu tautodailininkas, medžio drožėjas Adolfas Teresius sukūrė ąžuolinę piligrimų globėjo Šv. Jokūbo skulptūrą, o skulptorius Saulius Lampickas – šv. Mergelės Marijos koplytėlę, kuri pakeitė laiko sunaikintą prieš tai buvusią koplytėlę Padvarninkų kaime.
Tautodailės plenere dalyvavo Žemaitijos dailininkų sąjungos dailininkės – tapytojos Eglė Lipinskaitė, Regina Donbrauskaitė, Svetlana Gorenko ir Violeta Jokubauskienė. Vietiniai peizažai, plenero akimirkos nugulė paveiksluose ir liko parodos ekspozicijoje. Plenere dalyvavo ir savo pieštą paveikslą organizatoriams dovanojo Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos mokinė Deimantė Kvecytė.
Vienas iš pagrindinių tautodailės plenero tikslų – pristatyti įvairius senuosius amatus, tradicinius valgius, papročius, šventes. Projekto metu buvo pristatomi medžio drožėjo, akmentašio, muilo virėjo, puodžiaus, pynėjo amatai, ruošiami žemaitiški bei karaimų nacionaliniai valgiai, vyko muilo gaminimo, keramikos, vytelių pynimo, akmentašystės, medžio drožybos, gamtos mokyklos edukacijos.
Viena tautodailės plenero diena buvo skirta karaimų metams paminėti. Turėjome nepakartojamą progą susipažinti su karaimų tautiniu ir kulinariniu paveldu. Visą dieną Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos edukatorės, pasipuošusios tradiciniu karaimų apdaru ne tik mokė kepti kepinius, pyragėlius, šimtalapį, bet ir išsamiai papasakojo apie karaimų tautos papročius, šventes.
Muilo gamybos edukaciją vedė Danutė Jokubauskienė. Savo rankomis pagamintu kvepiančiu muiliuku džiaugėsi ir jaunas, ir pagyvenęs.
Puodžiaus Vytauto Bliūdžiaus molio lipdymo edukacija sulaukė vaikų ir jaunimo dėmesio. Kiekvienas džiaugėsi savo rankomis nulipdytu puodeliu, ąsotėliu ar lėkštute.
Vytelių pynėja Virginija Sebestinienė dalijosi pynimo iš vytelių paslaptimis. Kaip užlenkti, kuo nusmailinti, kaip užsukti vytelę, kad būtų dailus krepšelis patarimų negailėjo, o kitam ir pagelbėjo, nes tai daug kruopštumo reikalaujantis užsiėmimas. Tuo įsitikino ir vaikai, ir senjorai.
Daug emocijų sukėlė plenero partnerio Varnių regioninio parko specialisčių Monikos Jankauskaitės ir Almos Būdvytienės pažintinės gamtos pamokėlės. Užrištomis akimis uogų skonį atspėti, žolyno kvapą užuosti mėgino ir vaikai, ir tėveliai.
Akmentašystės edukaciją pristatė Valdas Bandza ir Adolfas Teresius. Susidraugauti su akmeniu ir jį paversti meno kūriniu reikia ne tik žinių, bet ir talento. Tuo įsitikino visi, stebėję procesą, kaip gimsta laiko ratas ant akmens.
Medžio drožimo edukacija (Nerijus Alšauskas, Adolfas Teresius, Saulius Lampickas, Raimundas Puškorius, Alvydas Pocius) traukė akį nuo pat plenero pradžios. Ne kasdien tenka išvysti, kaip prie paprasto rąsto prisilietus meistro rankai pamažu ryškėja skulptūros personažo fragmentai.
Didžiausio dėmesio sulaukė žemaitiškų valgių degustacija. Kaltinėnų miestelio bendruomenės gaspadinės ir MB“ Kepsita“ vaišino tradiciniais žemaitiškais patiekalais – kastiniu, bulvėmis su lupena, kanapių grūstine, raugintu pienu, sūriu… O skanaudami ant laužo virtą žuvienę ne vienas čepsėjo nuo gardumo.
Iškepti skanų, kvapnų grybuką – ne juokų darbas. Kaip tešlą paruošti, kokį slaptą produktą įdėti – tai vis kiekvienos šeimininkės reikalas. Grybukus kepti mokino ir senoviniais receptais dalijosi Birutė Overlingienė. Smagiausia dalis šiame procese – ragavimas. Juk paties rankomis suminkytas, iškeptas ir nudažytas skanėstas – pats gardžiausias.
Viso projekto metu vyko amatininkų paroda. Lankytojai grožėjosi bilioniškės Elenos Vismantienės rankdarbiais, vytelių pynėjų Virginijos ir Dainiaus Sebestinų pintinių paroda, Nerijaus Alšausko skulptūromis, medinėmis kaukėmis. Leonidos Paalksnienės sūriai pagal vietinę receptūrą bemat surado savo pirkėją.
Plenero darbų parodos dalis pristatyta žiūrovams Požerės k. vykusioje tradicinėje vaikų ir jaunimo stovykloje „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“.
Plenero metu skambėjo tradicinės etnografinės dainos, šokiai, žaidimai. Dėkojame Telšių rajono savivaldybės Varnių kultūros centro tradicinės muzikos ansambliui „Vo kap“ (vadovas Arūnas Gedmantas) už gerą nuotaiką ir skambias dainas.
Všį „Etnoklubas“ nariai (vadovė Ilona Raudonienė) ne tik dainavo, šoko, bet ir dalyvavo edukacinėse programose. Nuo jų neatsiliko ir puikiai programą papildė Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos mokiniai.
„Labas“ teatro aktoriai parodė spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“. Aktorės Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė atvėrė lietuvių siaubo pasakų pasaulį. Pasitelkdamos siaubo pasakas, J.Basanavičiaus ir N. Vėliaus surinktas ir užrašytas mitologines sakmes, autentiškus kaimo žmonių pasakojimus bei lietuvių liaudies romansus, aktorės vedė žiūrovą į magišką ir kartais šiurpinantį anapusinį pasaulį. Spektaklyje muzikavo Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko (folkloro kapela “Ratilai“).
Renginys subūrė ne tik kūrybiniame procese dalyvaujančius menininkus, bet ir visų amžiaus grupių žmones, kurie galėjo dalyvauti edukacijose, stebėti kaip gimsta meno kūriniai, dalyvauti kūrybinėse veiklose. Lėšas projekto įgyvendinimui skyrė Lietuvos Kultūros taryba, Lietuvos Žemės ūkio ministerija, Šilalės rajono savivaldybė.
Režisieriaus padėjėja Virginija Geštautienė.
Nuotraukos Loretos Daukantienės.
