Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ – tai tradicinis renginys, kuris suburia vietos ir kitų regionų menininkus bei meno mėgėjus, pritraukia visuomenę, skatina domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūriniu ir gamtiniu paveldu. Projektu siekiama skatinti domėjimąsi žemaičių kalba, papročiais ir tradicijomis. Čia organizuojamos veiklos ugdo vienybę ir susitelkimą, suteikia galimybę išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, susimąstant  apie praeities svarbą dabarčiai. Plenero metu sukurti darbai paliks kultūrinius ženklus visiems šiandien ir ateityje gyvensiantiems. Tautodailės pleneras, kaip ir kasmet, vyko Bilionių piliakalnio papėdėje esančioje etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“. Tai unikali vieta susirinkti meną, kultūrą, etnografines tradicijas puoselėjantiems žmonėms. Projekto tikslas – puoselėti Žemaitijos regiono etnografinį savitumą, suburiant menininkus mėgėjus ir profesionalus, bendruomenę, vaikus ir jaunimą į aktyvią kūrybinę, edukacinę veiklą, siekiant ugdyti kultūrinį kūrybiškumą bendradarbiaujant įvairioms kartoms ir socialinėms grupėms. Plenero ,,Šimtmečio veidai ir vaizdai“ metu sukurtos 4 ąžuolinės skulptūros ir akmens skulptūra „Mitologinė gilė“  (aut. Adolfas Teresius), pastatytos Bilionių parke. Skulptūra „Šokančios gervės“ (aut. Vidas Nugaras) ir žemaitišku vardu pavadinta meškutė „Kun tu“ (aut. Nerijus Alšauskas) papildys ankstesniais metais kurtą Bilionių parko kompoziciją. Etnografiniais motyvais puoštos sūpynės (aut. Alvydas Pocius) džiugins vaikus, o prie įvažiavimo į gyvenvietę pasitiks vietovę žymintis ženklas žemaičių tarme „Biliuonē“ (aut. Raimundas Puškorius). Plenero metu pristatyti ne tik medžio drožimo ir akmentašystės, bet ir kiti senieji amatai. Odininkystės meno mokė ir papuošalą pasidaryti kvietė edukatorė Romutė Gervylienė. Šiaudinių sodų rišimo subtilybėmis dalijosi tautodailininkė Julija Jauniuvienė, o keramikas Vitalijus Baltutis pristatė puodžiaus amatą. Šaukštus drožė ir ornamentais margino tautodailininkas Raimundas Puškorius.  „Pasmuokavuok, kāp skanē“ – knyga, kurioje sudėti Šilalės krašto patiekalų receptai. Žemaičių kulinarinį paveldą pagal Šilalės krašto patiekalų knygą „Pasmuokavuok, kāp skanē“  pristatė ir degustacijai kvietė edukatorės Stefa Minutaitė ir Asta Gestautienė. Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studijos dailininkės Romarika Pikelienė, Alma Busch, Daina Tolpežnikienė, Vilmanta Šulskienė, Ramutė Bakanienė, Onutė Siaurusaitienė ir Romutė Gervylienė nutapė įspūdingų, vietovę  atspindinčių paveikslų. Puokštes, dekoracijas iš gamtinių medžiagų kartu su edukatore Ilona Venckiene kūrė mažieji ir vyresnieji plenero lankytojai. Apie lietuvių gyvensenai nuo seno buvo svarbius papročius, susijusius su gamtos ir laiko ciklais kalbėjo gamtininkas prof. Selemonas Paltanavičius. Šilalės r. sav. kultūros centro Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vad. Olga ir Saulius Jogminai) ir liaudiškos muzikos kapela „Laukuva“ (vad. Alfredas Šniaukas) kvietė lankytojus suktis tradicinių šokių ritmu, žaisti etnografinius žaidimus, dainuoti skambias liaudies dainas. Į istorinį–pažintinį pėsčiųjų žygį „Norberto Vėliaus takais“ kvietė Varnių regioninio parko gidė Monika Jankauskaitė. Nužygiavę 14 kilometrų, aplankę vietinius gamtos bei istorinius objektus, keliautojai vaišinosi ant laužo virta žemaitiška koše. Renginį užbaigė plenero darbų pristatymai ir skrabalų virtuozo Regimanto Šilinsko gyvo garso koncertas. Pleneras subūrė ne tik kūrybiniame procese dalyvaujančius menininkus, bet ir visų amžiaus grupių žmones. Laukuvos vaikų dienos centro lankytojai,  Kvėdarnos grupinio gyvenimo namų gyventojai, „Laukuvos bočių“ draugijos nariai, Neįgaliųjų sąjungos nariai bei aplinkinių bendruomenių nariai dalyvavo edukacijose, kūrybinėse veiklose ir stebėjo, kaip gimsta meno kūriniai. Lėšas projekto įgyvendinimui skyrė Lietuvos kultūros taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Bilionių kaimo bendruomenė. Informacinis rėmėjas UAB ,,Šilalės artojas“. Informaciją pateikė Laukuvos kultūros namų režisieriaus padėjėja Virginija Geštautienė. Nuotraukos Loretos Daukantienės.