Prieš pusšimtį metų Kvėdarnos seniūnijoje vykdavo folkloro šventės, apžiūros. Čia susirinkdavo pavieniai liaudies muzikantai, folkloro ansambliai, kurių pasirodymai trukdavo visą dieną. Tokie koncertai atskleidė didžius liaudies talentus, parodė Žemaičių žemės etninių tradicijų gyvybingumą ir tęstinumą. Mes dažnai pabrėžiame, kad vienas iš svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas ir saugojimas. Liaudies daina, šokis, instrumentinė muzika, pasakojamoji tautosaka – tai senolių palikimas jaunajai kartai. Augančiam vaikui dalyvavimas kūrybinėje veikloje, kur susiduria trys kartos – vaikai, tėvai ir seneliai – leidžia giliau pajusti ir
suvokti papročius, liaudies dainas, muzikavimo tradicijas.
Visu tuo remiantis, nutarta atgaivinti ir tęsti šią gražią tradiciją organizuojant respublikinį folkloro festivalį „Čyru čyru, dūk pipirų“, kuris vyko rugpjūčio 30 d . prie Jūros upės, Padievaičio piliakalnio papėdėje, kur atsiveria nuostabus gamtos grožis. Renginį organizavo Šilalės kultūros centro Kvėdarnos kultūros namai, finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šilalės rajono savivaldybė, prie organizavimo svariai prisidėjo Kvėdarnos seniūnija, K. Jauniaus gimnazija, taip pat Šilalės kultūros centro savanoriai. Nors dangus buvo apsiniaukęs, šiltas lietus neišbaidė nei dalyvių, nei žiūrovų.
Šventė prasidėjo darnia eisena nuo K. Jauniaus gimnazijos, kur susirinko respublikinio folkloro festivalio dalyviai, kurie, išsirikiavę su savo kolektyvų vėliavomis, patraukė prie Padievaičio piliakalnio. Festivalį pradėjo Kvėdarnos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis
„Volungėlė“, kuris šiemet švenčia savo 5 metų veiklos sukaktį. Tai jaunas, šaunus, perspektyvus ansamblis, kuris vertina folklorines dainas, tradicinius šokius, su dideliu noru groja tradiciniais liaudies instrumentais (cimbolais, bandonija, basedle, lumzdeliu, armonika, žemaitiškomis tradicinėmis kanklėmis) ir savo veiklomis populiarina etninę kultūrą tarp jaunimo. Ansamblis pristatė Kvėdarnos krašte užrašytas dainas, šokius, pasakojimus, instrumentinę muziką. Festivalyje dalyvavo gausus būrys folkloro ansamblių iš visų etnografinių regionų: dzūkai – Vilniaus sav. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansambliai „Dainorėliai“ ir „Spalgena“ (vad. D. Mockevičienė), aukštaičiai – Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ (vad. D. Stakvilevičius), suvalkiečiai – Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“ (vad. D. Venckienė ir E. Bujauskienė), Mažąją Lietuvą atstovavo Pagėgių
savivaldybės kultūros centro Šilgalių folkloro ansamblis ,,Kamana" (vad. A. Mikšienė). Žemaitiją atstovavo gausiausias būrys: Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ (vad. J. Kažukauskienė), Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo folkloro ansamblis „Kermušie“ (vad, A. Gedmantas), Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. J. Kažukauskienė) ir tradicinė kapela „Karšuva“ (vad. V. Rudys), Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vad. O. ir S. Jogminai), Kvėdarnos kultūros namų folkloro ansamblis „Kvėdaina“ ir tradicinė kapela (vad. J.
Kažukauskienė). Iš Vėžaičių kultūros centro atvyko gražus pulkas kanklininkų: kanklininkų ansambliai „Jovaras“ ir „Girelė“, kuriems vadovauja R. Pozingienė. Prie jų prisijungė ir bendrus kūrinius pagrojo ir padainavo Kretingos r. sav. kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kitep“ (vad. V. Valeikienė), Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro
tradicinių kanklių ansamblis „Kansnelis“ ir folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ (vad. Jolanta Kažukauskienė), Šilalės kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vad. J. Kažukauskienė), Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“ (vad. J. Augienė), vaikų ir
jaunimo folkloro ansamblis „Volungėlė“ (vad. J. Kažukauskienė), Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vad. O. ir S. Jogminai). Festivalio metu kiekvieną kolektyvą kūrybiškai pristatė vedėja Lina Lukošienė.
Festivalio metu taip pat veikė etnokiemelis: čia Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ nariai bei jų vadovas A. Stankus gamino ir pristatė tradicinius liaudies instrumentus, paukščiukų gamybą iš šiaudų pristatė kvėdarniškė R. Viršilienė, juosteles vyti
mokino Šilalės kultūros centro edukacinių programų vadovė L. Šimkūnienė, o S. ir V. Trijonaičiai pristatė teatralizuotą „Piemenėlio duonelės“ kepimo edukaciją, kurios dalyviai susipažino su piemenavimo tradicijomis, kurias edukacijos vadovei perdavė jos tėvelis. Atvykę kolektyvai taip pat gavo kūrybinę užduotį – ant drobės nutapyti savo mėgstamą lietuvių liaudies dainą.
Organizuojamomis veiklomis siekiama supažindinti visuomenę su mūsų autentiška praeitimi, tradicijomis, kultūra. Etninė kultūra visus suartina gražiai draugystei ir bendrystei. Vienas iš svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas ir
saugojimas, tad šio festivalio tikslas – puoselėti tradicinį folklorą – dainas, šokius, pasakojamąją tautosaką – įtraukiant ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų folkloro ansamblius iš visos Lietuvos, skatinti jaunimą domėtis etnine kultūra, įsitraukti į tradicijas puoselėjančias veiklas. Siekiant išliekamosios vertės, projekto metu taip pat bus vykdoma ekspedicija (pasakojamosios, dainuojamosios tautosakos rinkimas), kurios dėka informacija apie regiono tradicijas bus prieinama ateities kartoms.
Informaciją pateikė Kvėdarnos kultūros namų dirigentė Jolanta Kažukauskienė.
Nuotraukos Danos Vilkienės.
