Rugsėjo 22-ąją, saulei gęstant ir vėjui plaikstant Medvėgalio piliakalnio viršūnės vėliavas, vingiuotu akmenų taku į kalną kopė jauni ir vyresni – baltų genčių palikuonys.
Tylą sklaidančiais ir į kalno viršūnę kylančiais būgnų garsais, baltiškų simbolių figūrų eisenos lydima ugnis, įžiebianti pakelės fakelus, kilo iki viršūnėje sukrauto laužo – taip prasidėjo mistiškas vakaras „Protėvių gijos“. Vakaro metu paminėti keturi svarbūs įvykiai, kurie ir tapo šio susitikimo priežastimi: Medvėgalio pilies paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 710 metų sukaktis, Baltų vienybės diena, rudens lygiadienis ir kalnų sąšauka.
Tamsos skraistei gulant ant susirinkusiųjų, prasidėjo apeigos. Jos prasidėjo rago šauksmu į keturias pasaulio puses, energijos sužadinimu žmogaus saulės rezginyje ir dalijimusi ja su šalia esančiais. Pagarbiai atnašaudami susirinkusieji įžiebė didžiąją ugnį – simbolinį laužą. Linkėdami vieni kitiems skalsos žmonės skendo archajiškų instrumentų garsuose, patirdami jų lyrinį švelnumą ir griausmo didybę. Šį mistišką potyrį kūrė „Garsų gelmės“ archajiškos muzikos atlikėjas Žydrūnas Stumbra.
Renginį, pagal etninės kultūros plėtros finansuotą projektą, rengė Laukuvos kultūros namai kartu su partneriais: Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnija, „Laukuvos bočiais“, Laukuvos miestelio bendruomene ir Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Laukuvos filialu.
Vakarą parėmė informacinis rėmėjas „Šilalės artojas“ bei Ingos ir Pauliaus Urbikų šeima, praturtinusi renginį gardžiu šiupiniu bei arbata. Taip pat fejerverkus (kuriais saliutuota 20 val. 32 min.) renginiui dovanojo ilgamečiai kalnų sąšaukos iniciatoriai – Varnių regioninis parkas (nuoširdus ačiū Linui Šedvilui).
Laužo atokaitoje besišildančius ir besivaišinančius susirinkusiuosius apkabino lietuvių liaudies dainos, bandonijos ir būgnelio dueto muzika bei šokiai. Šiuo smagumu nuoširdžiai dalijosi Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Dūzginėlis“ nariai ir vadovai Olga bei Saulius Jogminai.
Viskas tą vakarą gražiai susigulėjo: saulė gelstančių medžių viršūnėse, vėjo suglausti žmonės, besibūriuojančių išskristi paukščių aikčiojimai matant piliakalnio gyvybę, archajiškų garsų nuglostytos mintys, pagarba ugniai subirusi į pelenus, natūraliai skambėjusios liaudiškos melodijos, ištuštėję puodai ir kalno tako ugnys, išeinantiems linkinčios: „Tegul tamsa būna šviesi“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, buvusiems kartu įgyvendinant šį projektą.
Informaciją pateikė Laukuvos kultūros namų vadovė Renata Gužauskienė.
Nuotraukos Rugilės Virbašienės.
